Karolina Proniewska: "Do młodego Poety" ("To the young Poet")

XIX amžiaus poetės Karolinos Praniauskaitės (Karolina vel Karolina Anna Proniewska, 1828-1859) vardas šiandien neatsiejamas nuo kito XIX a. poeto – lietuvių literatūros klasiko Antano Baranausko (Antoni Baranowski, 1835-1902) – biografijos. Pažintis su K. Praniauskaite vadinama vienu svarbiausių ir net lemtingų A. Baranausko gyvenimo įvykių. Įrodymas tam taip pat svarus – „Anikszczių sziłelio“ autoriaus tekstai – tiek poezija, tiek egodokumentika. Pastarajai šiandien „atstovauja“ dienoraštis (poetų asmeninė korespondencija neišliko), poezijai – literatūrinis K. Praniauskaitės ir A. Baranausko dialogas. A. Baranausko dienoraštis arba jo fragmentai skelbti ne kartą. Poetinio dialogo likimas kitoks: fragmentas (vienas A. Baranausko ir vienas K. Praniauskaitės eilėraštis) pirmą kartą paskelbtas Vilniaus periodikoje 1857 m. Po metų į K. Praniauskaitės poezijos rinktinę įtrauktas antrasis eilėraštis A. Baranauskui. XX a. amžiuje publikuoti tik atskiri šio poetinio pašnekesio kūriniai – A. Baranausko arba K. Praniauskaitės kūrybos rinktinėse, prisiminimų ir apybraižų knygose, literatūros antologijose. Pirmą kartą išsamiai rekonstruoti šį dialogą sumanyta 2013 m.: buvo paskelbti du K. Praniauskaitės ir septyni A. Baranausko eilėraščiai. Tačiau ir šį kartą – be pirmojo šio dialogo kūrinio, jo impulso – K. Praniauskaitės eilėraščio „Jaunajam poetui“ („Do młodego poety“). Absurdiškas nesusipratimas lėmė, kad iki šiol šis pirmą kartą 1856 m. liepos 24 d. Varšuvos laikraštyje „Gazeta Warszawska“ paskelbtas kūrinys (parašytas 1855 m. gegužės 17 ar 18 d.) lietuvių literatūros tyrėjų buvo laikomas neišlikusiu, taigi ir nežinomu. Tačiau tai nebuvo atskira publikacija, o tik žinomo istoriko, publicisto ir visuomenės veikėjo Mykolo Balinskio (1794-1864) rašinio „Laiškai nuo Kražantės krantų“ („Listy z nad brzegów Krożenty“) dalis. Šiame satyrinių laiškų forma parašytame kūrinyje (iš viso 1856-1860 m. M. Balinskis parašė 21 laišką, iš kurių publikuota 18) pateikiama plati to meto Lietuvos kultūrinio ir mokslinio gyvenimo panorama. Daug dėmesio šioje publicistikoje skiriama ir grožinei literatūrai, ypač poezijai. K. Praniauskaitės kūrybą M. Balinskis pristato jau pirmajame savo laiške. Nežinia, kaip šios eilės pateko į M. Balinskio rankas. Atsakymo į šį klausimą neduoda ir Krokuvoje, Jogailos bibliotekoje, esantis šio literatūrinio laiško juodraštis. Kita vertus, M. Balinskio archyvas pateikia ir didesnę staigmeną – net kelis rankraštinius K. Praniauskaitės eilėraščio A. Baranauskui variantus, vienas iš jų – su autorės autografu. Nežinoma, kodėl M. Balinskis negrąžino originalo autorei ir kam reikėjo dar kartą perrašyti eilėraštį. Kitaip nei šio eilėraščio rašymo istorija, jo sklaidos istorija labai miglota ir vargu ar pilnai rekonstruotina. Bet dar sudėtingiau atsakyti į bene esminį klausimą, kodėl šių eilių pati K. Praniauskaitė neįtraukė į savo kūrybos rinktinę (Vilnius, 1858). Kitaip nei kiti poetės kūriniai, vos išspausdintas eilėraštis buvo tiesiog užmirštas. [...]The name of Karolina or Karolina Anna Proniewska (Lith. Karolina Praniauskaitė, 1828-1859) today is tightly connected to the biography of another Lithuanian classical poet of the nineteenth century Antanas Baranauskas (Antoni Baranowski, 1835-1902). His acquaintance with Proniewska is considered to be one of the most important and even crucial events in Baranauskas’ biography. Proof of this is Baranauskas’ texts: both poetry and ego documents. The latter today is represented by his diary (private correspondence of the writers did not survive), and the poetry – by the literary dialogue between Proniewska and Baranauskas. Baranauskas’ diary or fragments of it were published multiple times. The fate of the poetical dialogue is different: a fragment of it (one poem of Baranauskas and one of Proniewska) was first printed in a Vilnius (Rus. Вильна, Pol. Wilno) periodical in 1857. A year later the second poem by Proniewska written to Baranauskas was included in her published collection of poems. In the following twentieth century only a few isolated pieces of this poetical conversation were published: in collections of works of both Proniewska and Baranauskas, in books of memoirs and essays, and in literary anthologies. For the first time attempts to reconstruct the complete dialog were made in 2013: two poems by Proniewska and seven poems by Baranauskas were published. But this time again they did not include Proniewska’s first work of the dialogue “Do młodego Poety” (“To the Young Poet”), which had been its impulse. Ludicrous misunderstanding ordained that this work so far was considered lost and unknown. For the first time this poem of Proniewska’s was printed on July 24, 1856 (it is over a year after its creation on May 17 or 18, 1855) in the Warsaw periodical Gazeta Warszawska that was widely read in Lithuania as well. But it did not constitute a separate publication, it was only included (in its entirety) as a quotation in the publication Listy z nad brzegów Krożenty (Letters from the Banks of Kražantė) by the well-known historian, publicist, and public activist Michał Baliński (1794-1864). In this work, written in the form of satirical letters (all in all Baliński wrote 21 letters between 1856 and 1860, and 18 thereof were published), Baliński depicts a broad panorama of cultural and scholarly life in Lithuania of that time. Special attention was paid to the belles lettres, especially poetry. Baliński introduced Proniewska’s work in his very first letter. We do not know the way the poem “To the Young Poet” reached the hands of Baliński. The literary draft of his letter that is kept in Kraków, in the Jagiellonian Library, does not supply any answer. On the other hand, Baliński’s archive presents another surprise: several manuscript versions of the poem “To the Young Poet”, and one among them is the autograph of the author Proniewska. We do not know why Baliński did not send back the original manuscript to the author. We do not know why and to whom its manuscript copy (which is preserved in Baliński’s collection) was made. In contrast to the history of this poem’s creation, the history of its dispersion is very murky and it is hardly possible to expect its future reconstruction. And it is still more challenging to give an answer to the most essential question: Why didn’t Proniewska include “To the Young Poet” in her 1858 collection of poems published in Vilnius. Contrary to her other works this poem was simply forgotten immediately after the first publication.[...